Dantų plombavimas
Priekinių dantų protezavimas keramikos laminatėmis
Dantų rovimas
Protinių dantų rovimas
Ortodontinis gydymas
Endodontologinis (dantų šaknų kanalų) gydymas
Dantų protezavimas
Dantų implantavimas
Periodontologija (dantenų ligų gydymas, burnos ertmės operacijos)
Profesionali burnos higiena (akmenų ir apnašų valymas)
Vaikų dantų gydymas (pieninių dantų gydymas, rovimas, naujai išdygusių nuolatinių dantukų dengimas silantais)
Dantų balinimas
Diagnostika, rentgeno nuotraukos
Dantų plombavimas
Dantų plombavimas – dažniausias karieso pažeistų dantų gydymo būdas, kurio metu demineralizuoti, infekuoti dantų audiniai pakeičiami kompozicinėmis medžiagomis.
Naudodami vaizdą didinančias optines sistemas, galime tiksliai įvertinti pažeidimo dydį ir atlikti gydymą, o siekdami įvertinti proksimalinių (šoninių) paviršių pažeidimus, atliekame rentgeno diagnostiką.
Pradinėje karieso stadijoje galima apsieiti be gręžimo ir plombavimo. Tokiu atveju mokome individualios burnos higienos, skiriame kalcio bei fluoro preparatus, kurie stiprina dantų emalį.
Vis dėlto jei yra pažeistas vidinis danties sluoksnis (dentinas), norint išsaugoti sveikus dantis, konservatyvių priemonių nebeužtenka. Procedūros metu gydytojas odontologas specialiais instrumentais pirmiausia pašalina pažeistus danties audinius, o išvalytą vietą padengia kompozicine medžiaga, kuri sukietinama naudojant specialų apšvietimą. Klinikoje naudojame tik aukštos kokybės kompozicines plombas, kurios prilygsta natūraliam danties audiniui. Platus atspalvių pasirinkimas bei individualizavimas specialiais dažais suteikia galimybę atkurti natūralią danties išvaizdą ir anatomišką formą.
Plombavimo procedūra nesukelia diskomforto, kadangi atliekamas danties nuskausminimas. Plombavimo metu naudojama drėgmei nelaidi guma – koferdamas, kuris gydomą dantį apsaugo nuo seilių, dantenų sekreto, kvėpuojant susidarančių garų ir kt. – leidžia užtikrinti plombos ilgaamžiškumą ir kokybę.
Stipriai karieso pažeistų dantų nerekomenduojame atstatyti tik plombomis. Tokius dantis tikslinga protezuoti keramikos užklotais, vainikėliais, kuriais yra atkuriamas pirminis danties tvirtumas ir funkcionalumas.
Priekinių dantų protezavimas keramikos laminatėmis
Keramikos laminatės (porceliano venyrai) yra išeitis tiems pacientams, kurių priekiniai dantys yra pernelyg pažeisti karieso arba nusidėvėję, todėl plombuojant yra sunku atkurti jų gražų bei natūralų estetinį vaizdą ir tvirtumą.
Laminatės – tai itin plonos (apie 0,2-0,7 mm storio), daugiasluoksnės, šviesai laidžios keramikos plokštelės. Dengiant priekinius dantis keramikos laminatėmis, paprastai dantis reikia šlifuoti labai nedaug, todėl taip išsaugoma daug natūralaus danties audinio. Be to, keramikos laminatės yra labai patvarios ir ilgaamžės, kadangi gerai prilimpa prie danties emalio.
Laminačių savybės atspindėti šviesą leidžia priekiniams dantims atrodyti sveikai ir natūraliai. Keramika yra itin atspari kitų medžiagų poveikiui, todėl net po kelerių metų keramikos laminačių spalva išlieka nepakitusi.
Dantų rovimas
Dantų rovimas – viena dažniausių chirurginių procedūrų burnoje, kurios metu pažeistas dantis pašalinamas maksimaliai saugant dantį supančius audinius.
Siekiant, kad danties rovimas būdų sklandus, procedūrą atliekame tik detaliai kliniškai ir rentgeniškai įvertinę danties būklę. Rovimo procedūra paprastai trunka nuo kelių iki keliasdešimt minučių (priklausomai nuo atvejo sudėtingumo).
Danties rovimą klinikoje atliekame taikydami vietinę nejautrą, todėl pacientai nejunta skausmo. Žaizda ištraukto danties vietoje užgyja per trumpą laiką, kadangi naudojame trombocitais praturtinto fibrino membranas, kurios spartina žaizdų gijimą, stimuliuoja kaulo atsistatymą, mažina uždegimo tikimybę, stabdo kraujavimą. Jos taip pat sumažina pooperacinių komplikacijų riziką. Po procedūros buvusio danties vietoje kaulinis audinys sėkmingai sugyja ir vėliau gali būti naudojamas implantacijai.
Protinių dantų rovimas
Protinio danties rovimas yra viena dažniausių burnos chirurginių procedūrų. Protiniai dantys pradeda dygti 17-25 metų amžiuje (kartais ir vėliau). Išdygę taisyklingoje padėtyje, kai turi pakankamai vietos ir yra sveiki, jie gali tarnauti visą gyvenimą.
Tačiau apie 80 procentų žmonių žandikauliai nėra pakankamo dydžio, todėl protiniams dantims burnoje būna nepakankamai vietos. Neretai pasitaiko, kad jie visai neišdygsta arba ima dygti šonu, pakrypę į kitus dantis, stumia greta esančius jau išdygusius dantis. Neišdygę protiniai dantys gali suaugti su kaulu, sukelti įvairių problemų (infekcijas, uždegimus). Tokius protinius dantis rekomenduojama rauti.
Protinius dantis rauname dar tada, kai jie nedalyvauja kramtymo procese ir jų nepavyksta išsivalyti šepetėliu. Aplink juos kaupiasi apnašas, formuojasi kariesas, dantenų uždegimą galinčios sukelti bakterijos.
Prieš raudamas protinius dantis įprastu ar operaciniu būdu, mūsų gydytojas odontologas, padaręs dantų rentgeno nuotrauką ir apžiūrėjęs dantį, įvertina situaciją ir kartu su Jumis aptaria protinio danties būklę bei būtinybę jį šalinti. Klinikoje atliekame ir neišdygusių dantų rovimą operaciniu būdu, kai protiniai dantys yra neišdygę, įstrigę kaule. Operacija atliekama atlikus vietinę nejautrą, gerai nuskausminant, specialiais instrumentais padalinant dantį į smulkesnius fragmentus, kad operacija būtų kuo mažiau traumuojanti. Po rovimo buvusio danties vieta užpildoma trombocitais praturtintu fibrinu, kad žaizda greičiau sugytų, būtų mažesnis tinimas bei pooperacinis diskomfortas.
Ortodontinis gydymas
Ortodontinis gydymas – tai vienas svarbiausių ir efektyviausių žingsnių, norint turėti gražią ir taisyklingą šypseną. Jis taikomas netaisyklingam sąkandžiui, atsirandančiam dėl trūkstamų, perteklinių ar ne vietoje išdygusių, susigrūdusių dantų, netaisyklingos atskirų dantų arba dantų grupių padėties ar žandikaulių pozicijos, gydyti.
Neteisinga dantų ar žandikaulių padėtis sukelia sukandimo, kalbos, kramtymo problemų, taip pat veido profilio pakitimus, dantenų ligas, dantų nusidėvėjimą ar netgi daro įtaką karieso atsiradimui, didina periodonto ligų atsiradimo tikimybę. Dėl jo padidėja viršutinių priekinių dantų traumų rizika, gali sukelti kalbos, kramtymo bei rijimo funkcijų sutrikimus, gali sąlygoti psichologines problemas. Ortodontinis gydymas ne tik pagerina šypsenos estetiką, bet ir padeda išsaugoti sveikas dantenas, dantis ir žandikaulio sąnarį.
Mūsų klinikoje dirbanti gydytoja ortodontė turi didelę ortodontinio gydymo patirtį tiek dirbdama su vaikais, paaugliais, tiek su suaugusiaisiais. Klinikoje dažniausiai ortodontinis gydymas atliekamas naudojant metalinius breketus, pagamintus iš kokybiškų lydinių. Siūlome ir keramikinius breketus, kurių spalva mažai skiriasi nuo danties, beligatūrinius ar liežuvinius breketus bei skaidrias kapas. Atsižvelgiant į individualų atvejį, sąkandis gali būti koreguojamas plokštelėmis ar specialiais ortodontiniais aparatais. Ortodontinio gydymo metu netaisyklingai išdygę dantys yra ištiesinami į dantų lanką ir taip koreguojamas netaisyklingas sąkandis, dėl to pagerėja veido estetika.
Žinotina, kad vidutiniškai ortodontinis gydymas trunka apie 20 – 24 mėnesius, bet gali užtrukti iki 3 metų, o nusprendus rinktis ortodontinį gydymą, pas gydytoją būtina lankytis kas 6 – 8 savaites. Žinoma, gydymo trukmė priklauso ir nuo klinikinio atvejo sudėtingumo, pasirinktos breketų sistemos bei paciento pareigingumo laikantis gydytojo ortodonto rekomendacijų gydymo metu.
Endodontologinis (dantų šaknų kanalų) gydymas
Dantų šaknų kanalų gydymas (endodontologinis gydymas) atliekamas esant pažeistam danties šaknies vidiniam audiniui – pulpai.
Danties šaknies pulpa, liaudiškai vadinama „nervu“ – tai kraujagyslių, nervų, limfos kapiliarų ir jungiamojo audinio raizginys, esantis danties šaknies kanalo viduje. Endodontologinio (dantų šaknų kanalų) gydymo prireikia, kai danties šaknies pulpa dėl įvairių priežasčių infekuojasi ir/ar joje prasideda uždegimas, vadinamu pulpitu. Jo priežastys gali būti įvairios: bloga burnos higiena, danties vainiko ar šaknies ėduonis, nekokybiška ar pralaidi danties vainiko restauracija, danties trauma ir kt. Laiku nesikreipus į endodontologą ir nepradėjus dantų šaknų kanalo gydymo pulpos audiniai žūsta, infekcija išplinta į aplinkinius audinius – apie danties šaknį esantį kaulą, susiformuoja pūlinys – pasireiškia viršūninis periodontitas, o ir toliau yrant audiniams gali susiformuoti cista.
Jei dantų šaknų kanalai negydomi ilgą laiką, aplink danties šaknį gali pradėti irti žandikaulio kaulas, išplitusi infekcija gali būti sinusito priežastimi. Išplitusi lėtinė infekcija gali turėti įtakos visai organizmo imuninei sistemai, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, artrito, vėžio ir kitų sisteminių ligų vystymuisi ar gijimui.
Kada gi reiktų kreiptis į endodontologą? Žmogus gali jausti skausmą ar kitus pojūčius burnoje priklausomai nuo pulpos ar žandikaulio kaulo pažeidimo laipsnio:
- stiprų, priepuolinį, aštrų skausmą, ypač vakare ar naktį;
- danties skausmas nėra lokalus (sunku nurodyti, kurį dantį skauda), gali plisti į ausį;
- padidėjęs jautrumas šalčiui, karščiui, prisilietimui;
- pažeidus aplink šaknies viršūnę esantį kaulą, dantis gali atrodyti „pakeltas“ ir skausmingas valgant, skundžiamasi nuolatiniu lokaliu ir maudžiančiu skausmu;
- dantenų ar kitų burnos ar veido minkštųjų audinių patinimas;
- limfmazgių padidėjimas, kartais – net kūno temperatūros pakilimas.
Pacientui labai svarbu žinoti, jog lėtinio proceso metu ligos simptomai yra vos pastebimi arba be simptomų, o danties vainiko, šaknies ar apie šaknį esančių audinių pažeidimas diagnozuojamas tik atlikus rentgenologinius tyrimus (dentalinę radiogramą, ortopantomogramą ar kompiuterinę tomografiją) ir pasitelkus visų klinikos gydytojų teorines ir praktines žinias, kruopštumą ir profesionalumą.
Pagrindinis endodontologinio gydymo tikslas – tausojant danties audinius pašalinti uždegiminius, infekcijos pažeistus arba mirusius audinius iš danties šaknies kanalų sistemos, dezinfekuoti kanalus ir kokybiškai užpildžius danties šaknies kanalų sistemą apsaugoti apie danties šaknį esančius audinius ir organizmą nuo infekcijos.
Retai kada dantį, kurio kanalai gydyti, pradeda vėl skaudėti, o jei taip atsitinka, reiškia kanalai buvo išvalyti blogai ir juose pasiliko infekcija. Tokiu atveju atliekame kanalų pergydymą t. y. , pašaliname plombinę medžiagą, kanalus kokybiškai išvalome ir hermetiškai užplombuojame. Odontologijos praktikos centre dirba daugiau kaip 20 metų patirtį endodontijos srityje turinti gydytoja endodontė, kuri apžiūrėjusiu ir padariusi rentgeno nuotrauką, įvertina danties būklę bei kartu su Jumis aptaria būsimą gydymo eigą.
Dantų protezavimas
Kai netenkama daug danties audinių, jie tampa silpnesni ir trapesni. Vien tik plombos, norint atkurti buvusį tvirtumą, nebeužtenka. Tokiais atvejais yra rekomenduojama dantų protezavimo procedūra, kurios metu dantis apgaubiamas medžiagomis, panašiomis į danties emalį. Taip atkuriama natūrali kramtymo funkcija, danties stabilumas ir estetinis vaizdas.
Stengiamės išsaugoti kiek įmanoma daugiau sveikų danties audinių, todėl mūsų pirmas pasirinkimas yra dalinės restauracijos: įklotai, užklotai ir laminatės. Tai yra pačios estetiškiausios restauracijos.
Anksčiau dantų vainikėliai ir užklotai buvo gaminami iš metalo, tačiau šiuolaikinėje odontologijoje naudojamos bemetalės medžiagos: keramika, cirkonis. Žiūrint plika akimi, jie praktiškai nesiskiria nuo natūralaus danties. Vainikėliai ir užklotai yra pritaikomi ir gaminami individualiai pagal prieš tai nuimtus dantų antspaudus.
Jei netenkama vieno ar daugiau dantų, galima gaminti tiltinius protezus.
Turime išeitį ir tiems pacientams, kuriems neįmanoma atlikti dantų implantavimo, kaulo priauginimo operacijų bei atlikti dantų protezavimo vainikėliais ir dantų tiltais. Praradusiems viršutinio ar apatinio žandikaulio dantis, juos galime pakeisti pilnais ar daliniais protezais (dantų plokštelėmis).
Kiekvienu atveju mūsų gydytojai odontologai įvertina Jūsų dantų padėtį bei kartu su Jumis nutaria, kuris iš protezavimo būdų yra tinkamiausias ir efektyviausias.
Dantų implantavimas
Dantų implantai yra vienas didžiausių šiuolaikinės odontologijos pasiekimų. Netekus danties – tai geriausias būdas atkurti dantis. Klinikoje dažniausiai naudojame dantų implantus, kurie vertinant pagal patikimumą ir technologijų modernumą, garantuoja didžiausią implantacijos sėkmę.
Dantų implantas – tai titaninis sraigtas, kuris specialiais instrumentais įsukamas į žandikaulį prarasto danties vietoje. Implantavimo metu žandikaulyje suformuojama ertmė implantui ir šis įsriegiamas į netekto danties vietą. Dirbtinė danties šaknis (implantas) yra pagaminta iš gerai biologiškai suderinamos medžiagos (titano). Jam prigijus, sukuriama nauja, stabili jungtis tarp implanto ir kaulo. Po operacijos implantas prigyja per 3-5 mėn., ant jo vėliau tvirtinamas laikinas danties vainikėlis, audiniams burnoje išformuoti. Vėliau pagaminamas nuolatinis tinkamos spalvos ir konstrukcijos danties vainikėlis arba tiltas ant implantų.
Implanto įsriegimo procedūra atliekama naudojant vietinį nuskausminimą, todėl yra neskausminga. Po 1-2 savaičių, sugijus burnos gleivinei, išimami siūlai.
Nusprendus sriegti implantą sudaromas detalus gydymo planas. Daroma rentgeno nuotrauka (žandikauliui įvertinti), atliekamas išsamus burnos tyrimas (įvertinami kiti dantys, infekcijos židiniai). Ilgalaikė implantavimo sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių: kaulo kokybės, dantenų storio, burnos higienos. Tam, kad implantacija būtų sėkminga, reikia išmokyti pacientą taisyklingai prižiūrėti dantis.
Implantais gali džiaugtis kiekvienas. Negalima implantuoti tik sergantiems blogai kontroliuojamu cukriniu diabetu, ryškia osteoporoze arba turintiems medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie veikia kaulinio audinio struktūrą.
Periodontologija (dantenų ligų gydymas, burnos ertmės operacijos)
Periodontitas – dantį supančių dantenų, periodonto raiščio ir kaulo uždegimas, kuomet pažeidžiamas ir nyksta periodonto raištis, susidaro taip vadinamos periodonto kišenės – ilgos ertmės tarp danties ir dantenų, susidarančios nutirpus kaului, kuriose kaupiasi akmenys ir bakterijos. Dantenas paspaudus, iš kišenių kraujuoja, gali veržtis pūliai.
Negydomas dantenų uždegimas (gingvitas), gali išplisti giliau po dantenomis į dantis laikančius raiščius bei žandikaulius. Dantenos gali nuslinkti nuo dantų, todėl dantys atrodo išilgėję, pradeda judėti ir gali savaime iškristi. Dantenos kraujuoja, sklinda blogas burnos kvapas.
Mūsų klinikoje dirbantis gydytojas periodontologas diagnozuoja periodonto ligas, moko, kaip jų išvengti, paskiria tinkamiausią gydymą. Periodontito gydymo metu siekiama pašalinti dantenų ligas sukeliančias priežastis. Po kruopštaus ištyrimo, atliekama profesionali burnos higiena. Pacientai mokomi, kaip taisyklingai prižiūrėti dantis. Esant pažengusiai periodontito stadijai, kai vien profesionalios burnos higienos neužtenka, atliekame chirurginį periodonto gydymą. Naudojant vietinę nejautrą ultragarsu ir specialiais instrumentais pašalinami podanteniniai akmenys.
Klinikoje atliekame regeneracinį periodoto audinių gydymą: po uždegimo prarasto kaulo atstatymą naudojant kaulo pakaitalus ar nuosavą kaulą, minkštųjų audinių priauginimo operacijas. Atliekame dantenų recesijų padengimą nuosavomis dantenomis arba specialiomis membranomis.
Profesionali burnos higiena (akmenų ir apnašų valymas)
Bakterinės dantų apnašos yra pagrindinė periodonto ligų priežastis. Įprasta kasdieninė burnos priežiūra – būtina, tačiau jos nepakanka. Dažniausia klaida, kurią darome – valydami dantis šepetėliu paprastai galvojame apie veiksmo atlikimą, o ne apie patį veiksmą. Kur kas svarbiau – kaip tai darome. Pasirūpinę dantų paviršiumi, neretai atsainiau žiūrime į tarpdančius, sunkiau pasiekiamus galinius dantis bei vidinę jų pusę. Ilgainiui ten susikaupusios apnašos virsta dantų akmenimis, kurių įprastomis namų priemonėmis pašalinti neįmanoma. Dantys įgauna gelsvą atspalvį, tampa šiurkštūs, praranda natūralų spindesį. Toksinai, bakterijos ir rūgštys pradeda veikti dantis, dantenas ir periodonto audinius. Tuomet vystosi kariesas, uždegimai, atsiranda blogas burnos kvapas, dantenų kraujavimas.
Kiekvienas pacientas yra skirtingas, turintis savitą požiūrį į burnos sveikatos palaikymą, tačiau daugeliui pacientų trūksta žinių ir motyvacijos formuojant burnos higienos įgūdžius. Reguliarūs vizitai pas burnos higienistą, daugeliu atvejų padeda išvengti minėtų komplikacijų bei pastebėti pokyčius pradinėse jų stadijose, todėl laiku parinktos prevencinės priemonės ar reikiamas gydymas tikrai bus paprastesnis ir ženkliai pigesnis.
Burnos higienos procedūrą rekomenduojama atlikti kas 6 mėnesius, o sergantiems periodonto ligomis – kas 3 mėnesius. Vaikams kas 6 mėnesius būtina atlikti profilaktinę apžiūrą, o esant reikalui – burnos higieną.
Atliekant burnos higieną nuvalomas pigmentinis ir bakterinis apnašas, pašalinamos mineralinės apnašos (akmenys), dėl to išnyksta blogas burnos kvapas, laiku pastebimas kariesas bei kitos dantų ligos. Be to, dantys tampa vienu ar net keliais tonais šviesesni ir spindintys, dantenos nebekraujuoja, nebelieka jų paburkimo.
Procedūros metu pacientas mokomas taisyklingai valytis dantis tam, kad efektas būtų ilgalaikis.
Vaikų dantų gydymas (pieninių dantų gydymas, rovimas, naujai išdygusių nuolatinių dantukų dengimas silantais)
Mūsų jaunieji pacientai mums yra ypač svarbūs – tinkamai prižiūrėdami dantis nuo pat vaikystės, reguliariai lankydamiesi pas gydytoją odontologą, vaikai prie jo pripranta, bet kokios dantų ligos gali būti laiku atpažintos ir išgydytos. Be to, geriau laiku pasirūpinti vaikų burnos higiena negu vėliau taisyti sugedusius dantukus.
Rekomenduojame vaikus pas odontologą pirmą kartą atvesti išdygus pirmiesiems dantims, o sulaukus 8-10 metų – apsilankyti pas mūsų gydytoją ortodontą, kuris pažiūrėtų, ar dantys dygsta taisyklingai, ar nėra sąkandžio problemų.
Dažnai klaidingai manoma, kad neverta gydyti pieninių dantų, nes jie vis tiek anksčiau ar vėliau iškris, tačiau toks požiūris yra klaidingas. Pieniniai dantys yra labai svarbūs ne tik kramtymui, bet ir žandikaulių formavimuisi, burnoje jie suformuoja tarpus, kurie reikalingi dygstant nuolatiniams dantims, todėl pieninius dantis reikia stengtis išsaugoti iki pat natūralaus iškritimo. Negydomi pieniniai dantys, kaip ir nuolatiniai, gali sugesti, o laiku neišgydžius karieso, uždegimas gali išplisti ir į danties pulpą (nervą). Dėl to vaikas patiria ne tik danties skausmą, bet ir didelį stresą.
Būtent todėl turi būti skiriamas didelis dėmesys ankstyvam vaikų dantų kariesui diagnozuoti. Nedaug pažeistus pieninius dantukus, išvalę pažeistus audinius, užplombuojame. Jei dantukas sugedęs giliau ir pažeisti paviršiniai pulpos (nervo) audiniai, dalis pulpos pašalinama, padengiama specialia medžiaga ir dantis užplombuojamas. Kai dantukas labai stipriai pažeistas ir jo neįmanoma pagydyti, jį rauname.
Taip pat atliekame nuolatinių ar pieninių krūminių dantų kramtomųjų paviršių padengimą silantais: medžiaga, padedančia kovoti su vaikų dantų kariesu. Padengus šia medžiaga vageles, apnašos, kuriose yra bakterijos sukeliančios dantų ėduonį, neužsilaiko vagelėje ir dantis išlieka sveikas.
Dantų balinimas
Balta spindinti šypsena, prižiūrėti dantys ne tik atrodo estetiškai ir patraukliai, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi darbuose ir kasdieniniame gyvenime.
Dantų spalvos pokyčius dažniausiai sukelia nikotinas, arbata, kava, raudonas vynas, kai kurie medikamentai bei natūralus senėjimas. Priklausomai kiekvieno žmogaus genetikos, patirtų dantų traumų ir dantų gydymo pasekmių, visi šie faktoriai greičiau arba lėčiau keičia mūsų dantų spalvą, todėl dantų balinimas – išeitis, padedanti atgauti natūralią ir spindinčią šypseną.
Odontologijos praktikos centre siūlome dantų balinimo procedūrą klinikoje arba namuose, naudojant individualias, specialiai Jums pagamintas dantų balinimo kapas su specialiu balinimo geliu arba vienkartines dantų balinimo kapas. Galima rinktis mažesnės ar didesnės koncentracijos balinimo medžiagas. Pasirinkus silpnesnį balinimo gelį, mažiau vargins padidėjęs dantų jautrumas. Žinotina, kad porcelianinės karūnėles ar venyrai balinant nekeičia spalvos.
Prieš atliekant dantų balinimo procedūrą būtina gydytojo odontologo arba burnos higienisto konsultacija. Kad balinimo gelis nedirgintų danties pulpos bei nesukeltų uždegiminės reakcijos, reikia sugydyti visus kariesus bei apžiūrėti, kad nebūtų plyšių jau esančiose plombose. Be to, tam, kad dantų balinimas būtų maksimaliai efektyvus, prieš jį pirmiausia rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną (nuoroda). Nereikėtų pamiršti, kad reguliariai ir tinkamai naudojant įprastas dantų priežiūros priemones – dantų šepetėlį, pastą ir tarpdančių siūlą – taip pat galima apsisaugoti nuo ryškesnių dantų spalvos pokyčių.
Diagnostika, rentgeno nuotraukos
Žmonės į gydytoją odontologą neretai kreipiasi tik tada, kai dantį skauda, o kariesas ar net rimtesnės dantų ir burnos ligos jau yra gerokai pažengusios. Todėl pas gydytoją reikia apsilankyti ir profilaktiškai: įvertinti esamą dantų, dantenų ir burnos gleivinės būklę, ar nėra naujų kariesų, ar dantenų ir gleivinės būklė yra gera.
Konsultacijos metu mūsų gydytojai vizualiai, bei pasitelkę modernią įrangą įvertina esamą dantų būklę. Moderniais rentgeno aparatais daro skaitmenines dantų rentgeno nuotraukas, kurias galima matyti iškart kompiuterio ekrane. Jos leidžia diagnozuoti kariozinius dantų pažeidimus, dantį supančių audinių būklę, įvertinti dantų kanalų būklę, kaulo suirimo židinius, matyti podanteninius akmenis.
Odontologijos praktikos centre taip pat darome ir panoramines dantų rentgeno nuotraukas, apimančias visos burnos ir žandikaulio sąnarių bei sinusų vaizdą. Rentgeno nuotraukos leidžia įvertinti situaciją planuojant chirurgines dantų procedūras – protinio danties rovimą, dantų implantaciją, kaulo priauginimą.
Viską apžiūrėję ir įvertinę, mūsų gydytojai odontologai išsamiai Jums paaiškins esamą situaciją, problemas bei pateiks gydymo rekomendacijas ir sudarys gydymo planą.
PATARIMAI IR REKOMENDACIJOS
Protezuotų dantų priežiūra
Tiltelių ir vainikėlių priežiūrai būtina naudoti tarpdančių šepetėlius ir tarpdančių siūlą. Vyresnio amžiaus žmonėms sudėtingiau naudotis siūlu. Esant galimybei, jiems geriau pritaikyti tinkamą tarpdančių šepetėlį. Kaip naudotis tarpdančių šepetėliu? Dantų pasta...
Išimamtų dantų protezų priežiūra
Kai natūralūs dantys pakeičiami protezais, reikia prisiminti, kad ant dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų, kaip ir ant natūralių, susidaro apnašos ir formuojasi vadinamieji dantų akmenys. Todėl burnos higiena turi būti tokia pat kruopšti, kaip ir sveikų dantų. Kodėl...
Atliekant ortodontinį gydymą
Ortodontinio gydymo metu būtina labai gerai prižiūrėti dantis – valyti juos po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo. Ypač svarbu gerai išvalyti tarpdančius ir dantų kaklelius, dantų šepetėliu pašalinti maisto likučius ir minkštas apnašas. Geriausiai naudokite dantų...
Kasdienos dantų priežiūros patarimai
Dantis rekomenduotina valyti mažiausiai 2 minutes, kad būtų galima apdoroti visų dantų paviršius. Naudokite daug fluoro turinčias dantų pastas, kadangi jos padeda kovojant su dantų kariesu. Nepatartina piktnaudžiauti įvairiomis dantų pastų su abrazyviosiomis...
Po danties rovimo procedūros
Maistas. Pirmąsias 24 valandas rekomenduojamas minkštas (ne karštas) maistas. Siūlės. Žaizdą susiuvus, siūlai paprastai išimami po savaitės. Vaistai. Jei Jums buvo paskirta vaistų, vartokite juos nurodytomis dozėmis. Higiena. Tinkama burnos higiena pagreitins gijimą....
Po dantų implantavimo procedūros
Siūlės. Tirpstančių siūlų išimti nebūtina, tačiau visuomet tai darome po 7 dienų, nes siūlai gali kaupti apnašas, sudaryti dantenose pragulas ir sukelti diskomfortą burnoje. Vaistai. Dažniausiai po implantacijos skiriami 3 rūšių medikamentai: - nurodytą antibiotikų...
MŪSŲ DRAUGAI
